Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija © 2018

Lietuvos urbanistinė politika

Lietuvos urbanistinės politikos idėja

Urbanistinės politikos formavimo klausimas iškeltas jau 2007 metais, pirmojo Lietuvos urbanistinio forumo metu. 2007 m. forumo rezoliucijoje teigiama: „Dabartinė Lietuvos urbanistinės plėtros situacija kelia pagrįstą specialistų ir visuomenės susirūpinimą. Būtina formuoti naują valstybės urbanistinę politiką, orientuotą į darnų vystymąsi ir gyvenimo kokybę, pagarbą privačiai nuosavybei, nustatant Lietuvos urbanistinės plėtros tikslus, kryptis ir gaires.“

2009 metais parengtas Lietuvos urbanistinės politikos krypčių projektas, kuris buvo svarstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, bet nepatvirtintas. 2016 m. Lietuvos urbanistinio forumo rezoliucijoje urbanistinės politikos formavimas inicijuojamas kaip Lietuvos miestų chartijos projektas. Forumo rezoliucijoje teigiama: „Sekant pasaulinėmis ir europinėmis tendencijomis apibendrinta dešimties metų urbanistinių forumų patirtis galėtų tapti Lietuvos urbanistikos chartijos – Lietuvos urbanistinės plėtros gairėmis iki 2030 m., kurios nustatytų pagrindinius miestų plėtros, aprūpinimo būstu strategijos tikslus, prioritetus ir apimtų ES priimtus urbanistinius terminus.“

Tais pačiais metais, LR Aplinkos ministerijos iniciatyva, pradėta formuoti Lietuvos miestų chartijos darbo grupė kuri jau nuo 2017 m. pradžios kvietė skirtingas interesų grupes, diskutuoti urbanizuotų teritorijų vystymosi klausimais. Šių susitikimų pagrindu parengti ir 2017 m. XI Lietuvos urbanistinio forumo metu pristatyti Lietuvos urbanistinės chartijos metmenys.

Metmenyse apžvelgtos susitikimų metu išryškėjusios urbanizuotų teritorijų vystymosi problemos, preliminarūs sprendimai ir veiklos kryptys. 2018 m. vasarą, LR Aplinkos ministerijos užsakymu pradėti rengti „Pasiūlymai Lietuvos urbanistinio vystymosi politikai“. 2018 spalį – Pasiūlymų Lietuvos urbanistinei politikai projektas pristatytas socialinių partnerių susitikime. 2018 lapkritį – Pasiūlymai Lietuvos urbanistinei politikai pristatyti XII-ojo Lietuvos urbanistinio forumo metu.

Lietuvos urbanistinės politikos (seniau: Lietuvos miestų chartijos) rengimo eiga:

2016 gruodis – AM ministras kartu su iniciatyvine grupe aptarė konkrečius veiksmus, reikalingus X- tojo Lietuvos urbanistinio forumo rezoliucijoje inicijuotų darbų, kurių prioritetas – rengti Lietuvos urbanistinės chartijos metmenis, įgyvendinimui.

2017 vasaris-kovas – Darbas su iniciatyvine grupe – Apibendrintos miestų problemos, išskirtos lygmenimis, preliminarūs siūlymai. Parengtas pradinis dokumentas, skirtas diskusijoms.

2017 balandis-gegužė – Apibendrintų problemų aptarimas su ministerijų atstovais, asociacijų ir investicijų skatinimo agentūrų atstovais, akademine bendruomene, savivaldybių atstovais. 

2017 gegužė – Apibendrintų problemų aptarimas su planų, dokumentų rengėjais.

2017 liepa – parengtas ir suinteresuotas pusėms išsiųsti metmenų projekto pirminis variantas.

2017 spalis – Lietuvos miestų chartijos metmenų projekto pristatymas X-tojo Lietuvos urbanistinio forumo metu.

2018 birželis – LR Aplinkos ministerijos užsakymu pradėti rengti pasiūlymai Lietuvos urbanistinei politikai

2018 spalis – Pasiūlymų Lietuvos urbanistinei politikai projektas pristatytas socialinių partnerių susitikime

2018 lapkritis – Pasiūlymai Lietuvos urbanistinei politikai pristatyti XII-ojo Lietuvos urbanistinio forumo metu (LUP pasiūlymai) 

Lietuvos miestai vystosi chaotiškai ir tokia tendencija vyrauja paskutinius dešimtmečius. Mums reikia vieningos urbanistinė krypties ir susitarimo. Lietuvos miestų chartija yra svarbi priemonė urbanistinių procesų dalyviams diskutuoti ir sutarti, kaip siekti tvarios ir gyvybingos miestų ateities.“  

 

Marius Narmontas,

LR Aplinkos ministerijos 

Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius

Lietuvos miestų chartijos metmenys:

miestų problemos

Nacionalinis lygmuo

  • Urbanistinių teritorijų klausimai yra skirtingų ministerijų veiklos sritys (trūksta suderintų sprendimų/krypčių formavimo/koordinacijos)

  • Regioninio planavimo fragmentiškumas (neaiškumas dėl urbanistinio teritorijų vystymo regionuose, regionų identiteto išryškinimas, kaip prie to bus prisidėta nacionaliniu, regioniniu ir savivaldos lygmeniu?)

  • Mažas ministerijų bei savivaldos bendradarbiavimas: apsiribojama finansavimo aprašų formavimu

  • Nėra aiškios finansavimo sistemos: projektų finansavimas iš skirtingų priemonių

  • Į miestų vystymosi tendencijų nagrinėjimą/problemų identifikavimą/scenarijų kūrimą neįtrauktos NVO, mokslas, verslas

Savivaldos lygmuo

  • Miestai neturi urbanistinės vizijos/krypties

  • Miestai neturi gairių (nacionaliniu lygmeniu), kaip vystyti miestus

  • Mažas savivaldybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas

  • Savivaldybė, verslas ir gyventojai neturi bendro aiškaus būdo kaip kartu veikti miesto vystymosi labui

  • Miesto žemės valdymas

  • Miestai neturi stiprių įrankių dalyvauti miesto vystymo įgyvendinime

  • Maksimalus užsakovų interesų tenkinimas kenkia visuomenės interesams

  • Vieši pinigai neturi sinergijos su privačiomis investicijomis

  • Infrastruktūros projektai plėtojami atskirai nuo urbanistinių sprendinių

  • Spragos viešojo ir privataus sektorių partnerystėje

  • Nepasitikėjimas savivalda, verslu

  • Savivaldos administracijos neturi pakankamai žinių apie urbanistinį planavimą

  • Mažas miestų dalyvavimas tarptautiniuose projektuose

  • Miestų bendrųjų planų ir strateginių planų prioritetų nesuderinamumas

  • Savivaldybių teritorijų planavimo procese dalyvaujančių vyriausiųjų architektų teisių, pareigų ir atsakomybių neapibrėžtumas

  • Atsakomybės prisiėmimo už planavimo sprendimus,  jų įgyvendinimą bei teritorijų valdymą trūkumas

Teritorijų planavimo dokumentų rengėjų lygmuo

  • Viešųjų pirkimų problemos. Kainos ir kokybės problemos

  • Teritorijų planavimo dokumentų rengimo metodikos ir jų ekspertizės nebuvimas

  • Monitoringo, sprendinių įgyvendinimo valdymo, savikontrolės spragos

  • Nerealūs, neveiksnūs bendrieji planai

  • Skirtinga planų rengėjų kompetencija: žemės sklypus formuoja specialistai, kurie neturi urbanistinio suvokimo, o tai daro neigiamą įtaką miesto urbanistiniam vystymuisi

Daugiapakopis bendradarbiavimas

Su suinteresuotomis šalimis dirbame remdamiesi partnerystės ir lygiateisiškumo principu

2018 | Pasiūlymai Lietuvos urbanistinei politikai (projektas)

2017 | Metmenys miestų chartijos projektui (darbinis dokumentas)

Prenumeruok naujienas!

Norėdami gauti naujienas, langelyje įrašę vardą ir nurodę savo elektroninį paštą spauskite „Registruotis“.